2022 m. pasaulyje įvyko 421 gamtos stichijos reiškinys, o jų bendra žala skaičiuojama 313 mlrd. JAV dolerių, rodo pasaulinės draudimo brokerės „Aon“ atlikta analizė. Mažiau nei pusė (132 mlrd. JAV dolerių arba 42 proc.) šių nuostolių buvo apdrausti ir net 75 proc. draudimo išmokų teks apsidraudusiems Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje daugiausia nuostolių sukelia tokie gamtos reiškiniai, kaip škvalai, liūtys bei smarkūs snygiai – jų padaryta žala vienam objektui siekia 50 tūkst. eurų ir daugiau.

Draudikai 2022-uosius vadina penktais pagal draudiminių nuostolių dydį metais per visą draudimo istoriją. Didžiausių nuostolių sukėlusiu įvykiu tapo JAV nusiaubęs uraganas „Ian“, kurio sukeltos žalos dydis vertinamas iki 55 mlrd. JAV dolerių. Dar 4 mlrd. JAV dolerių žalą padarė pernai kovą įvykęs potvynis Australijoje bei 3,4 mlrd. JAV dolerių – uraganai Europoje.

Europos šalis pernai labiausiai kamavo karščio bangų sukeltos pasekmės, o draudiminių įvykių skaičius siekė 19200. Draudikai šiuos įvykius aiškina klimato kaita – pernai vidutinė oro temperatūra pasaulyje buvo 0,86 laipsnio (pagal Celcijų) aukštesnė nei vidutinė temperatūra XX a. Europoje 2022 m. vasara tapo rekordiškai karšta – ji buvo 1,34 laipsnio aukštesnė nei 1991–2020 metais fiksuojami vidurkiai, o Jungtinėje Karalystėje pernai buvo fiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra – 40,3 laipsnio.

Lietuvą sausį siaubė smarki audra, vidurvasarį – liūtys

„Aon Baltic“ žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas pastebi, kad Lietuvos gyventojų ir įmonių turtui daugiausia žalos padaro audros, stiprūs vėjai, liūtys bei smarkūs snygiai. Pernai sausį praūžusi audra rovė pastatų stogus bei ant jų sumontuotus saulės elektrinių modulius, vertė tvoras, gadino lauko apšvietimo įrangą. Padarytos žalos dydis ne viename draudžiamajame įvykyje viršijo 50 tūkst. Eur.

Per pernai birželį ir liepą ištikusias liūtis kritulių kiekis per 6–12 valandų ne kartą viršijo 15 mm. Dėl to vanduo veržėsi į pastatų vidų, sėmė rūsius, gadino patalpas ir jose buvusį turtą. Lietaus nuotekų sistemos vietomis nespėdavo surinkti visų kritulių ir buvo fiksuojama stogų pažeidimų, o užregistruotų žalų sumos siekė šimtus tūkstančių eurų.

Praėjusio gruodžio viduryje daugumoje Lietuvos rajonų registruoti pavojingo snygio atvejai, dėl kurių susidarė didesnės kaip 20 cm sniego sankaupos – daugiausia nukentėjo pastatų stogai, pavėsinės bei tentinės palapinės. Nuostolių dydis vienam apdraustam objektui vidutiniškai siekė iki 10 tūkst. eurų.

„Pasaulyje apdraustas turtas nesiekia nė pusės viso turto, panaši situacija ir Lietuvoje. Todėl iš tiesų gamtos stichijų sukeliama žala yra daug didesnė, nes į draudikų statistiką patenka tik apdrausti objektai“, – sako „Aon Baltic“ atstovas.

Stichinės nelaimės sukelia dešimtis tūkstančių mirčių ir atneša šimtus milijardų kainuojančius nuostolius

„Aon“ ataskaitoje pažymima, kad dėl pasaulinių stichinių nelaimių 2022 m. žuvo apie 31 300 žmonių – tai gerokai mažiau nei XXI a. vidurkis (73 200). Pernai maždaug du trečdalius šių mirčių galima tiesiogiai priskirti karščio bangoms, kurios užklupo Europą, Kiniją ir kitas šalis. Dėl didelių sezoninių potvynių Indijoje ir Pakistane tūkstančiai žmonių žuvo Pietų Azijoje. Kiti reikšmingi potvyniai įvyko Nigerijoje ir Pietų Afrikoje, taip pat – Kinijoje ir Brazilijoje.

„Aon“ ataskaitoje pastebima, kad didžiausio pagerėjimo sulaukta Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje – šiuose kontinentuose stichinių nelaimių metu mirusių bei žuvusių skaičius sumažėjo labiausiai.

V. Slavinsko teigimu, žmonių pastangos kovoti su gamtos stichijomis atneša rezultatų.

„Pagerėjo prognozavimas, evakuacijos planavimas, auga galimybės informuoti visuomenę greičiau, griežtinama statybos kontrolė, – vardina „Aon Baltic“ atstovas. – Vis dėlto, siekiant sušvelninti ekonominę gamtos stichijų sukeliamą naštą, vien prevencijos priemonių nepakanka – apsidraudusieji savo sveikatą ir materialinius praradimus atkuria greičiau.“

2022 m. daugiausia draudiminių nuostolių pasaulyje sukėlė tropikų ciklonai (109 mlrd. JAV dolerių), potvyniai (66 mlrd. JAV dolerių), sausros (54 mlrd. JAV dolerių), škvalai ir uraganai (~50 mlrd. JAV dolerių). Po šių stichinių nelaimių pagal sukeltą žalą sekė žemės drebėjimai (14 mlrd. JAV dolerių), ekstremalaus šalčio bangos (10 mlrd. JAV dolerių), vėjo audros Europoje (8 mlrd. JAV dolerių), gaisrai (3 mlrd. JAV dolerių) bei kitos priežastys.

Išsamus „Aon“ dokumentas anglų kalba „2023 Weather, Climate and Catastrophe Insight” yra paskelbtas čia: 20230125-weather-climate-catastrophe-insight.pdf (aon.com)