„Neo Group“ turėjo 0,5 mln. USD vertės rūpesčių Stambule, padėjo draudimas

Stambulo jūrų uoste balandžio pradžioje būta sujudimo – Klaipėdos UAB „Neo Group“, vienos didžiausių Europos PET žaliavos gamintojos, krovinį gabenęs beveik 200 m ilgio laivas užplaukė ant seklumos.

Su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Josco Taicang” į Stambulo jūrų uostą turėjo atgabenti daugiau kaip 41.000 t „Neo Group“ produkcijos. Tačiau uostą pasiekęs laivas, manevruodamas į prieplauką, užplaukė ant seklumos. Kilo grėsmė, kad  įmonė pavėluos įvykdyti užsakymą, galėjo nukentėti ir pats krovinys.

„Vykdant įsipareigojimus kritiškai svarbu laiku pristatyti užsakovams pagamintą produkciją. Netikėtas incidentas Stambulo uoste tapo mums rimta grėsme, buvo svarbu kuo greičiau išspręsti iškilusią problemą. Pasinaudojome krovinio draudimo polisu, mums pavyko operatyviai susidoroti su iššūkiais“, – sako Paulius Ambrazaitis, „Neo Group“ valdybos pirmininkas. 

Jūra gabenamas „Neo Group“ krovinys buvo apdraustas krovinių draudimu, tad laivo gelbėjimo išlaidas padengė ne pati „Neo Group“, o draudikai, kuriems teko prisidėjo ir prie gelbėjimo darbų organizavimo, dalyvauti derybose dėl jų kainos ir krovinio atgavimo.

Klaipėdos PET gamintojų gabentą krovinį apdrausti buvo padėjusi tarptautinė draudimo brokerių bendrovė „Aon“. Rizika buvo išskaidyta kelioms užsienio draudimo bendrovėms, o pagrindinė draudikė buvo „MS Amlin“, kurios specializacija – verslo rizikų draudimas ir perdraudimas.

Tik už laivo gelbėjimą 

„Šis įvykis savo pobūdžiu ir kompensacijos suma buvo išskirtinis. Ne vien dėl to įmonei, kuri gelbėjo „Neo Group“ krovinį gabenusį laivą, buvo išmokėta didesnė nei 550.000 USD draudimo išmoka. Teko dar ir operatyviai organizuoti inspektorių bei teisininkų pagalbą, derėtis dėl sąlygų su gelbėtojais, taip pat – iškrauti krovinį, rūpintis kuo skubiau jį atgauti bei koordinuoti darbus“, – pasakoja Zita Liugailaitė, „Aon Baltic“ vyriausioji žalų ekspertė.

Jos teigimu, tokių didelių krovinių draudimo žalų pasitaiko gana retai, nors nemažai Lietuvos įmonių gabena produkciją į įvairias pasaulio šalis, o jų kroviniai paprastai būna apdrausti.

„Šiuo atveju pats krovinys nebuvo pažeistas – draudimo kompensacijos sumą sudarė tik gelbėjimo ir laivo nutempimo nuo seklumos išlaidos. Pirminiu vertinimu, šios išlaidos galėjo siekti apie  1 mln. USD, į šios žalos sureguliavimą maksimaliai įsitraukėme vos tik klientas pranešė apie įvykį“, – prisimena ji.

Pasak „Aon Baltic“ žalų ekspertės, buvo stengiamasi kuo skubiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis atsiimti krovinį, teko intensyviai bendrauti su draudimo bendrovėmis, su šio pervežimo ekspeditoriumi, Turkijos advokatais. Būta ir netikėtų apsunkinimų.

Turkiški ypatumai 

„Pagal Turkijos teisinį reguliavimą, pirmiausia reikia arba padaryti pavedimą, arba pateikti banko garantiją. Tačiau garantijos priimamos tik iš Turkijos bankų, o kol šios sąlygos nėra įvykdytos, krovinys blokuojamas uoste ir pasiimti jo tolesniam pervežimui neleidžiama“, – detalėmis dalijasi Z. Liugailaitė.

Jos teigimu, panašiais atvejais draudimo įmonės paprastai pateikia garantijas, tačiau dėl Turkijos teisės reikalavimų ir specifikos net ir aukščiausius reitingus turinčių draudimo bendrovių garantijos nebuvo priimtos – teko derėtis dėl lėšų pervedimo.

„Nutempus laivą nuo seklumos ir su gelbėjimo tarnyba bei draudimo įmonėmis sutarus dėl kompensacijos sumos, gegužės 23 d. draudimo išmoka buvo pervesta. Procesai šiek tiek užsitęsė, nes tuo metu vyko  Ramadano šventė, o piniginiai pavedimai dėl sankcijų buvo tikrinami“, – pasakoja Z. Liugailaitė.

Ir dėl nutrūkusio verslo 

Pasitaiko ir daugiau atvejų, kai draudikai Lietuvos įmonėms atlygina gana nemažas sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, o kartais ir didesnes.

Pasak Simono Lisausko, „Lietuvos draudimo“ (LD) Verslo klientų departamento direktoriaus, iš verslui skirtų draudimo produktų pagal pardavimus pirmauja komercinis transportas ir komercinio transporto civilinė atsakomybė, po jo seka verslo turto draudimas bei sveikatos draudimas.

S. Lisauskas primena, kad komercinio turto draudimas (arba tiesiog verslo turto draudimas) yra skirtas atlyginti patirtus nuostolius įvykus įmonės kilnojamo ir nekilnojamo turto sugadinimui ar net sunaikinimui.

„Paprastai tariant, jis apima įrenginius, atsargas, statinius ar investicijas į patalpas, jei jos yra nuomojamos. Tai – gana platus produktas, orientuotas į įmonių turto apsaugą nutikus konkretiems draudiminiams įvykiams“, – paaiškina jis.

Pavyzdžiui, įmonei, kuri dėl sugedusios termoalyvos vamzdyno sklendės turėjo sustabdyti gamybą, LD už vamzdyno remontą atlygino apie 255.000 Eur, o dėl nutrūkusio verslo – apie 340.000 Eur.

2021 m. užsidegus energijos generatoriui biodujų jėgainėje už sugadintus įrengimus LD  bendrovei išmokėjo apie 477.000 Eur ir dar apie 74.000 Eur už patirtus verslo nutrūkimo nuostolius. Kitai įmonei draudikai pernai išmokėjo apie 0,55 mln. Eur už žalą, kurią ši patyrė įvykus gaisrui.

Didžiausią nuostolį dėl gaisro LD yra atlyginęs 2017 m. – išmoka gamybos įmonei tada siekė apie 16,5 mln. Eur.

Gaisrai, audros, vanduo

S. Lisausko teigimu, rizikos, nuo kurių saugo verslo turto draudimas, dažniausiai būna paprastos, bet galinčios atnešti nemažų nuostolių. Tai ugnies rizika: gaisras, įrenginio sprogimas ar žaibo iškrova, sukelianti įtampos svyravimus bei gaisro padarinius. Gali būti ir vandens rizikos – anot S. Lisausko, statistika rodo, kad nutinka nemažai vandentiekio avarijų, dėl kurių užliejamos patalpos, sugadinami įrenginiai ar atsargos. Taip pat rizikos dėl gamtos jėgų, pastaruoju metu vis dažniau pasireiškiančių Lietuvoje – audrų, liūčių, sniego slėgio.

„Neseniai vienoje įmonėje įvyko paprastas šaldytuvo gedimas, po kurio sekė trumpasis jungimas, sukėlęs gaisrą, persimetusį į skirtingas įmonės patalpas. Sudegė dalis atsargų ir pačios patalpos, įskaitant jose buvusį turtą. Įmonė nedidelė, draudimo polisas nekainavo daug, bet patirtas nuostolis šiam verslui tikrai reikšmingas – apie 90.000 Eur“, – dar vieną atvejį mini S. Lisauskas.

Jo teigimu, kasmet gausėja atvejų, susijusių su klimato kaita ir stichinėmis nelaimėmis, kurios pridaro žalos įmonių turtui. Vienas tokių – kai šių metų pradžioje dėl per kelias dienas iškritusio gausaus sniego įlūžo angaro  stogo konstrukcijos, buvo apgadinti viduje esantys įrenginius. Draudikai nedidelei įmonei tada kompensavo apie 80.000 Eur žalą.

Lietuvos įmonių komerciniam turtui nemažai žalos pridarė ir 2022 m. pradžioje siautusios smarkios audros, nurodo LD Verslo klientų departamento direktorius. Pavyzdžiui, sausį dėl audros buvo sugadintos vienos saulės elektrinės dalys, žalos suma, kurią padengė LD, viršijo 52. 000 Eur. Ta pati audra sugadino ir kitą komercinį turtą, kai dalinai nutrūko elektros gamyba, neveikė dalis modulių, šio nuostolio suma buvo 25.000 Eur.

Svarbu sutarties kokybė

Gytus Matiukas,  draudimo bendrovės „Ergo“ Žalų administravimo departamento direktorius, atkreipia dėmesį, kad draudimo žalos išmokėjimas priklauso nuo to, kokia draudimo sutartį yra sudariusi įmonė.

„Svarbu, kokie yra kliento lūkesčiai ir ar jie yra numatyti draudimo sutartyje kaip draudžiamieji įvykiai. Taip pat būtinai reikia aptarti ir nedraudžiamuosius įvykius“, – sako jis.

Anot G. Mačiuko, kiekvienas verslas turi savo specifiką, todėl  norint gerai paruošti sutartį, draudikams svarbu gauti visą svarbią informaciją ir duomenis – antraip atsitikus nelaimei gali paaiškėti, kad draudimo sąlygose tam tikri aspektai nebuvo aptarti.

„Tarkime Vokietijoje beveik nebėra įmonių, kurios neturėtų verslo nutrūkimo draudimo, o Lietuvoje jis tik pradeda populiarėti“, – Vokietijos ir Lietuvos rinkų skirtumus nurodo „Ergo“ Žalų administravimo departamento vadovas.

Tačiau praktikoje verslo nutrūkimo nuostoliai paprastai būna apie tris kartus didesni nei nuostoliai dėl ugnies ar gamtos stichijos, lygina jis. Mat nutrūkus verslui įmonės veikla visiškai ar iš dalies sustoja, ji nebeuždirba pajamų, o turi mokėti atlyginimus darbuotojams, palūkanas bankams ir pan.

G. Matiukas skaičiuoja, kad per pastaruosius dvejus metus „Ergo“ klientams yra atlyginęs apie 5 mln. Eur vien didelių turto ir verslo nutrūkimo žalų.

Reikia įsigilinti

Anot Z. Liugailaitės iš  „Aon Baltic”, Stambulo jūrų uoste įvykęs draudžiamasis parodė, kad verslui aktualu itin gerai įsigilinti į krovinių draudimo sąlygas, verta pasirūpinti ir platesne apsauga.

„Gabenant krovinius, ypač jūra, vežėjo atsakomybė už krovinį paprastai būna ribota ir gana nedidelė. Daugeliu atvejų jūrų vežėjui atsakomybė išvis nekyla, todėl patartina krovinį apsaugoti papildomu draudimu, – siūlo ji.

Apdraustieji krovinių draudimu, anot G. Matiuko, dažniausiai nukenčia dėl krovinių vagysčių, gaisrų, temperatūros režimo pažeidimų, avarijų. Didžiausios krovinių žalos, kurias patyrė „Ergo“ klientai, siekė nuo 50.000 iki 150.000 Eur.

„Esame susidūrę ir su nelaimėmis, kai kroviniai nukenčia juos gabenant laivais – laivui užplaukus ant seklumos, išplitus gaisrui“, – sako G. Matiukas.

Dažniausios vežėjų civilinės atsakomybės draudimas (CMR) draudimo žalų priežastys, anot jo, būna avarijos ir gaisrai.

„Viena didesnių avarijos metu patirtų žalų, kurią atlyginome klientui, siekė apie 100.000 Eur, ir tai buvo tik kroviniui padaryta žala. Taip pat nukentėjo vilkiko priekaba ir buvo apmokėtos gelbėjimo išlaidos“, – pasakoja „Ergo” atstovas.