Prasidėjus kalėdinei prekybai nemažai įmonių džiaugiasi išaugusiu užsakymų skaičiumi ir proga užsidirbti – tai dažnu atveju prislopina budrumą, todėl išauga tikimybė patekti į sukčių pinkles. Draudimo brokerio „Aon Baltics“ kreditų draudimo grupės vadovas Darius Klemka ir alternatyvaus finansavimo bendrovės „Finpro“ vadovas Dainius Vaičikonis pristato keletą dažnai naudojamų sukčiavimo schemų ir pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį norint, kad įmonė netaptų apgavysčių auka.

Pasisavina tapatybę – apsimeta žinomais užsakovais

D. Klemkos teigimu, vienas iš dažniausiai naudojamų sukčiavimo būdų – prisistatyti žinoma įmone, turinčia gerą reputaciją ir aukštą žinomumą, pvz., dideliu prekybos tinklu. Suklastodami dokumentus, el. pašto adresus ir net tinklapius, nusikaltėliai atsiunčia fiktyvius užsakymus. Apsidžiaugusios žinomų užsakovų dėmesiu, įmonės neatlieka jų patikros ir skuba išsiųsti prekes. Kartais tokių siuntų vertė siekia šimtus tūkstančių eurų. Ir tik negavę žadėto apmokėjimo po 60-90 dienų, įmonių atstovai pradeda domėtis, su kuo iš tiesų turėjo reikalų.

„Nusikaltėliai dažnu atveju pirmiausia užsako palyginti nedidelį prekių kiekį ir labai greitai atsiskaito. Taip jie siekia sukurti „gerą“ bendradarbiavimo istoriją ir prislopinti pardavėjo budrumą. Po to sukčiai praneša, kad pirmoji prekių siunta buvo sėkmingai parduota ir sulaukė pirkėjų susidomėjimo, todėl pateikia dešimteriopai didesnį užsakymą, už kurį vėliau neatsiskaito ir dingsta“, – pasakoja draudimo brokerio atstovas.

Brokerio atstovas pataria atidžiai rinktis verslo partnerius, asmeniškai susipažinti ir kontroliuoti, ar išties bendraujama su tos įmonės atstovais, kuriais prisistatė naujieji užsakovai. D. Klemka atkreipia dėmesį, kad net turint kredito draudimą, ne visais atvejais draudikai atlygins patirtą žalą, nes draudimo bendrovės vertina ir draudžia konkrečių įmonių, o ne sukčių nemokumą. Visais atvejais, susidūrus su nusikaltėliais, kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, o kredito draudimo išmoka tokio sukčiavimo atveju nėra mokama.

Įsigyja įmonę su patikima kreditingumo istorija

Kitas sukčiautojų pamėgtas scenarijus – įsigyti įmonę, turinčią gerą kreditingumo istoriją, ir jos vardu užsakyti prekes, o vėliau nesumokėti.

„Įmonės savininkų kaita versle yra gana dažnas reiškinys. Nusikaltėliai domisi parduodamais verslais ir siekia įsigyti „sveikas“ įmones, turinčias gerus rodiklius. Prekinio kredito draudimo bendrovės tikrina tokios įmonės patikimumą ir įjungia žalią šviesą, jei jos finansiniai rodikliai yra geri ir jei draudikai neturi neigiamos informacijos apie ją. Kai tokia įmonė panaudojama sukčiavime ir galiausiai neatsiskaito už gautas prekes, nuostolių patiria draudimo bendrovė“, – aiškina D. Klemka.

D. Vaičikonis, alternatyvaus finansavimo bendrovės „Finpro“ vadovas,  pataria sekti savo verslo partnerių rodiklius ir atidžiai stebėti pokyčius. Jo teigimu, detalizuotą profesionalią ataskaitą apie bet kurią įmonę galima užsisakyti kredito biuruose. Tokiose ataskaitose atsispindi vadovų, savininkų, buveinių adresų, darbuotojų skaičiaus, automobilių parko, turto pokyčiai, pateikiami įmonės savininkų verslo ryšiai ir su jais susijusių įmonių pavadinimai.

„Bet kurie pokyčiai įmonėse turi atkreipti į save dėmesį ir būti įvertinti. Vienas iš signalų, kuris turėtų sukelti budrumą, yra darbuotojų skaičiaus sumažėjimas. Įsigiję įmonę ir tykodami „aukos“, sukčiai dažnu atveju palieka dirbti vieną darbuotoją – naujai paskirtą direktorių, kad įmonė atrodytų veikianti, – aiškina D. Vaičikonis. – Kiti padidinto dėmesio verti signalai – tai ryškus apyvartos sumažėjimas, taip pat – buveinės adreso pakeitimas. Aptikus tokius pokyčius rekomenduojame patikrinti, kodėl jie įvyko, ir su tokiais partneriais elgtis itin atsargiai – pvz., pareikalauti išankstinio apmokėjimo arba papildomų garantijų.“

Kai sukčiai ir apsidraudusi įmonė veikia išvien

D. Klemka atkreipia dėmesį į dar vieną sukčiavimo scenarijų, sukeliantį draudikams nemenko galvos skausmo – tai atvejai, kai į sukčiavimą įsitraukia ir parduodanti įmonė, ir perkančioji. Iš anksto susitarusios, tokios įmonės apsidraudžia ir imituoja sandorį, o vėliau kreipiasi draudimo išmokos dėl negauto apmokėjimo. Dažnu atveju tokios sukčių grupuotės sudaro fiktyvią pirkimo–pardavimo sutartį ir imituoja prekių išsiuntimą, o tyrimo metu išaiškėja, kad jokios prekės net nebuvo išsiųstos, o tarpusavyje tik „suvaikščiojo“ dokumentai.

„Kilus įtarimams dėl sukčiavimo, draudimo įmonės visada kreipiasi į teisėsaugą ir tokių bylų tyrimą perduoda atitinkamoms valstybės institucijoms, – sako D. Klemka. – Visais atvejais įmonėms, kurios, tikėtina, tapo sukčių aukomis, patariame pirmiausia susisiekti su savo draudimo brokeriu ir kartu priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų. Net ir turint kredito draudimą, svarbu neprarasti budrumo ir atsakingai tikrinti savo verslo partnerius. Deja, ne visais atvejais kredito draudikai mokės draudimo išmoką, kai yra sukčiavimo atvejis. Šiuo metu yra pakankamai daug prieinamų priemonių, kurios padeda geriau įvertinti naujus verslo ryšius ir imtis būtinų priemonių apsisaugoti nuo nusikaltėlių.“