Dešimtmetis po finansų krizės: organizacijos siekia sumažinti riziką, kad nepasikartotų pastaroji krizė
Dabar jau prabėgo 10 metų nuo 2007–2008 m. finansinės krizės, kuri daugelio manymu, buvo didžiausia finansinė krizė nuo Didžiosios depresijos laikų.
Pasibaigus krizei buvo priimti tam tikri reglamentai, kuriais siekiama užkirsti kelią krizės pasikartojimui, todėl bankai jaučiasi tvirčiau. Krizės akivaizdoje pagrindiniai centriniai bankai ėmėsi tokių taktikų, kaip „kiekybinis palengvinimas“ ir žemos palūkanų normos, siekdami suteikti ekonomines paskatas, priemones, kurias dabar jau pradeda po truputį riboti. Kitose šalyse, organizacijos, pavaldžios vyriausybinėms agentūroms, per pastarąjį dešimtmetį ėmėsi veiksmų, kad sumažintų panašios krizės riziką ateityje.
Istorija sufleruoja, kad bus dar viena krizė. Niekas negali tiksliai atsakyti, kas ją sukels, bet yra daug krizę galinčių paskatinti veiksnių, įskaitant besivystančių rinkų bankų sistemas, pasaulinių bendrovių įsiskolinimo lygį arba didėjančią JAV studentų skolų naštą.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas, pirmininkavęs 2008 m. krizės metu, neseniai išskyrė„lyderio neturinčio pasaulio“ keliamą riziką, kai vyriausybės ir centriniai bankai yra nepakankamai pasiruošę pripažinti didėjančią riziką ir nepajėgtų kartu dirbti, jei tektų spręsti į 2008 m. panašią krizę. Jis įspėja apie tai, kad mes galime nepastebimai patys nužingsniuoti į krizę.
Atkreipdamas dėmesį į 2008 m. įvykius, bendrovės „JPMorgan Chase“ generalinis direktorius Jamie Dimon išreiškė kitokį požiūrį, išvardindamas, pagrindines krizės metu išmoktas pamokos: „daug kapitalo ir aukštas likvidumo laipsnis, tinkamas garantavimas ir taisyklės, kurios būtų nuolat tobulinamos, teisingos ir tinkamos. “ Jis patarė, kad reguliavimo institucijos atidžiau peržiūrėtų reglamentus ir taisykles, nes per pastarąjį dešimtmetį priimti reglamentai daugeliui finansinių įstaigų reikštų bankrotą per 2008 m. užklupusią krizę.
Šie reglamentai galėjo būti susiję su kai kuriais veiksniais, prisidėjusiais prie 2008 m. krizės. Vis dėlto, pasimokę iš praėjusio dešimtmečio finansų krizės ir realiau vertindami pasikartojimo galimybę, daugelis vyriausybinių agentūrų, finansinių įstaigų ir kitų bendrovių ieško „rizikos mažinimo“ būdų – imasi įvairių veiksmų, kad sumažintų potencialios krizės ar įvykių, galinčių ją sukelti, poveikį.
Pagrindinė krizės priežastis buvo JAV būstų kainų burbulas. Dėl mažų palūkanų normų, kurios paskatino hipotekines paskolas ir didesnio hipotekos įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo bei menko reglamentavimo, atsirado daugiau tokių būsto pirkėjų, kurių finansinė situacija anksčiau nebūtų buvusi pakankama ir, todėl jie pradėjo kreiptis į būsto paskolos kreditorius.
Kadangi rinkoje atsirado daugiau pirkėjų, būstų kainos automatiškai išaugo, o daugelis pirkėjų ir toliau skolinosi didesnes sumas nei reali jų būsto vertė. Pradėjus mažėti būsto kainoms, padaugėjo paskolų mokėjimo terminų praleidimo ir vėlavimo atvejų, o tai lėmė sparčiai mažėjančią hipotekinių garantijų ir kitų finansinių priemonių vertę. Didžiųjų finansinių įstaigų, ypač „Lehman Brothers“, žlugimas lėmė didelį pasaulinės ekonomikos nuosmukį, darantį poveikį asmenims, vyriausybėms ir įmonėms.
Atsiranda naujų rizikų
Ekspertai nurodo įvairius pokyčius kaip galimas kitos finansų krizės priežastis. Pasak kai kurių ekspertų, spartus bankų augimas Kinijoje arba bankų problemos kitose besivystančiose rinkose gali tapti krizę paskatinančiais veiksniais. Kinijos bankai ženkliai išaugo, tačiau jie taip pat yra smarkiai įsiskolinę, ir todėl, pasak Pensilvanijos universiteto Whartono verslo mokyklos finansų profesoriaus Itay Goldstein, Kinijos bankų sistema yra nestabili.
Smarkiai išaugusi skola dėl studentams suteikiamų paskolų galėtų būti dar viena potencialia priežastimi JAV ekonomikoje. Nuo 2014 m. JAV studentų paskolų skolos išaugo nuo 260 milijardų dolerių iki 1,4 trilijono JAV dolerių. Didelės studentų paskolų skolos riboja daugelio jaunų darbuotojų galimybes įsigyti stambius pirkinius, pavyzdžiui, automobilius ar namus. Nenuostabu, kad didėjant studentų paskolų skolai, taip pat padaugėjo paskolų mokėjimo terminų praleidimo ar vėlavimo atvejų, nesumokėtų paskolų, galinčių tapti tikra našta mokesčių mokėtojams.
Kita potenciali rizika – įmonių skolos augimas. Visame pasaulyje įmonių skolos šiais metais pasiekė rekordinį 237 trilijonus dolerių, o lyginant su 2016 m. ši skola išaugo 21 trilijonais JAV dolerių. Tarptautinis valiutos fondas baiminasi, kad rizikingesnės įmonės yra atsakingos už didelę šios naujai susidariusios skolos dalį, ir įspėjo, kad didelis kredito augimas kartu su padidėjusiu skolinimu rizikingiems skolininkams veda prie tokio scenarijaus: „labiau tikėtina, kad vidutinės trukmės laikotarpiu galime laukti rimto nuosmukio arba sudėtingų sąlygų finansų sektoriuje. “
Rizikos sumažinimas
Dėl 2008 m. krizės ir dėl geresnio įvairių išmoktų pavojų atpažinimo, daugelis organizacijų ėmėsi „rizikos mažinimo“, pasitelkdamos priemones, kurios padėtų sušvelninti būsimo finansinio nuosmukio padarinius.
Finansų institucijos ir kitos organizacijos mažina savo riziką įvairiais būdais, įskaitant sąveikos su tam tikrais klientais apribojimą ir naujų kapitalo reikalavimų nustatymą, kurių priežastys neretai glūdi pokriziniu laikotarpiu priimtose taisyklėse.
Ruth Porat, buvusi „Morgan Stanley“ vyriausioji finansų vadovė, o šiuo metu ji yra „Google“ ir jos patronuojančios bendrovės „Alphabet“ finansų direktorė, dalyvavo diskusijoje apie 2008 m. krizės įvykius ir pasekmes bei pristatė keturias pamokas, kurias ji išmoko iš finansų krizės:
- kiekviena įmonė ir pramonė turėtų nustatyti savo silpnąsias puses ir imtis priemonių, kad jos būtų sustiprintos;
- remkitės atlikta duomenų analize, stiprinkite rizikos priemones ir didinkite skaidrumą;
- turėkite valią ir reikiamas priemones, kad galėtumėte inicijuoti pokyčius;
- suburkite stiprią komandą.
Perdraudikų vaidmuo hipotekos rizikos mažinime
Reformos, inicijuotos po 2007–2008 m. krizės, sumažino riziką JAV hipotekos rinkoje ir padidino skaidrumą. Paskolų teikimo taisyklės tapo griežtesnės, o bankai tapo mažiau linkę rizikuoti. Hipotekos nemokumo ar vėlavimo mokėti rodikliai sumažėjo lyginant su kriziniu laikotarpiu, o tai rodo teigiamą tokių pokyčių poveikį.
Draudimo ir perdraudimo rinkos taip pat vaidina vis svarbesnį vaidmenį hipotekos rizikos mažinime. „Draudimas ir perdraudimas gali sumažinti kredito ir sandorio šalies riziką ir užtikrinti patikimumą bei geresnį likvidumą sudėtingoje situacijoje“, – teigė bendrovės „Aon“ „Kredito, garantijų bei valdymo“ skyriaus vadovas Joe Monaghan.
Tokios agentūros, kaip „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“, dabar yra apdraustos draudimo ir perdraudimo priemonėmis, siekdamos perleisti dalį kredito rizikos.
Bendrovė „ Aon“ nustatė, kad pastebimai išaugo draudimo ir perdraudimo sandorių apimtys ir mastai, kurie orientuoti į kredito pozicijas, pavyzdžiui, JAV būsto hipotekos įsipareigojimų neįvykdymo riziką“, – teigė J. Monaghan.
Rizikos sumažinimas vyriausybėms atneš apčiuopiamos naudos
Vyriausybės remiamos įmonės taip pat galėtų pasinaudoti riziką mažinančiomis priemonėmis, kurios leistų sušvelninti 2007–2008 m. finansų krizę sukėlusių veiksnių poveikį. Agentūrų „Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ pastangos perduoti dalį kredito rizikos, susijusios su JAV būsto hipotekos įsipareigojimų neįvykdymu, yra tik vienas iš pavyzdžių.
Tokiomis rizikos mažinimo galimybėmis taip pat pasinaudojo vyriausybinės ir pusiau vyriausybinės organizacijos, tokios kaip Jungtinių Amerikos Valstijų eksporto ir importo bankas, JAV federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra (FEMA) ir Nacionalinė potvynių draudimo programa (NFIP) bei Pasaulio bankas. Šiais metais Pasaulio bankas struktūrizavo beveik 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų, susijusių su katastrofų rizika, kad suvaldytų rizikas, tose zonose, kur labiausiai tikėtini žemės drebėjimai, ir FEMA, kuri paskelbė apie savo perdraudimo programos išplėtimą, pervesdama į kapitalo rinkas 500 mln. JAV dolerių potvynių rizikos valdymui. Abu pateikti pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kaip naujos kapitalo formos, tokios kaip, perdraudimas, gali suteikti papildomą balansų apsaugą didelio masto katastrofų atveju. Pasaulio banko sandoris, pasak bendrovės „Aon“ „Garantijų“ padalinio generalinio direktoriaus Paul Schultz, rodo „strateginę partnerystę tarp tautų, ieškančių efektyvių kapitalo šaltinių, kad būtų finansuojamos nelaimingų atsitikimų išlaidos ir investuotojai, norintys investuoti į diversifikuotas rizikas ir remti tvaraus vystymosi iniciatyvas“.
„Į vyriausybes orientuoti kredito rizikos perkėlimo sprendimai tapo fiskalinės politikos elementu JAV ir kitose šalyse“, – teigė J.Monaghan ir pridūrė, kad „didelė parama draudimo ir perdraudimo rinkose padeda mažinti valstybinių ir pusiau valstybinių paskolų garantijų ir draudimo programų rizikas.“
Toks rizikos mažinimo būdas yra labai naudingas vyriausybėms ir jų mokesčių mokėtojams. Jis leidžia perkelti kredito riziką nuo mokesčių mokėtojų pečių, pagerinti valdžios institucijų rizikos valdymą ir padidinti tikėtiną vyriausybės vykdomos politikos tikslų tvarumą.
„Rizikos mažinimas padidina tvarios paramos vyriausybės politikos tikslų įgyvendinimui tikimybę per visą jų gyvavimo ciklą“, – teigė bendrovės „Aon“ „Strateginio augimo ir plėtros“ padalinio vadovas Bryon Ehrhart.
Rizikos mažinimas taip pat leidžia realiai sutaupyti. „Siekdami sumažinti potvynių riziką ir pasinaudodami perdraudimo priemonėmis, FEMA ir NFIP sutaupė beveik 1 mlrd. JAV dolerių mokesčių mokėtojų pinigų“, – sakė B. Ehrhart.
Istorija kartojasi, rizikos mažinimo priemonės gali sušvelninti poveikį
Bet kokios būsimos finansų krizės priežastis tebėra neaiški. Tačiau organizacijos, kurios neatmeta istorijos pasikartojimo galimybės, mėgina išmokti 2008 m. krizės pamokas ir stengiasi sumažinti jų poveikį ateityje.
Įsitraukimas į rizikos mažinimo veiklas, suteiks organizacijoms progą pasirengti kitai finansų krizei. Tikėtina, kad šie veiksmai taip pat gali atnešti dividendus.
