10 tendencijų, pakeisiančių verslą per ateinančius dešimtmečius

Dėl dabartinės situacijos, kurioje atsidūrė įmonės, joms gali būti sunku prognozuoti savo ateitį. Tai ypač aktualu per tokią krizę kaip naujoji koronaviruso (COVID-19) pandemija, kai pagrindinį dėmesį įmonių vadovams gali tekti skirti vien tam, kad išsilaikytų.

Tačiau dabartinė krizė verslo bendruomenę išmokė vertingos pamokos – būti geriau pasirengusiai kitai ilgalaikei krizei, kad ir kokia ji būtų. Tai reiškia, kad reikia nuolat sekti informaciją apie veiksnius, kurie gali turėti įtakos ilgalaikiams sprendimams dėl rinkų ir produktų pasiūlymų. Rytojaus pasaulis jau nebebus panašus į šiandieninį, o tendencijos, kurios lems ateitį – ir verslą – jau vyksta.

„Dabartinės galimybės yra dažna kliūtis, trukdanti atpažinti ateitį formuojančias tendencijas“, – mano Bryon Ehrhart, „Aon“ tarptautinio strateginio augimo ir plėtros vadovas. „Ilgalaikės vertės verslo kūrimas reikalauja pereiti nuo trijų dienų mąstymo prie mąstymo apie laikotarpį iki trejų metų“.

Verslo pertvarką pakeisiančių tendencijų supratimas yra būtinas tam, kad verslas ateityje ne tik išliktų gyvybingas, bet ir maksimaliai padidintų savo galimybes.

Būtent gebėjimas peržvelgti didžiulį duomenų ir informacijos kiekį, juos analizuoti ir aiškinti, siekiant priimti informacija grįstą sprendimą, yra labai svarbus suvokiant būsimą riziką ir galimybes. Kalbėdamas „Aon Insights Series“ metu Londone, Ehrhart pabrėžė 10 veiksnių, kurie turės didžiausią poveikį: demografija, urbanizacija, priklausomybė nuo technologijų, intelektinė nuosavybė, skaitmeninimas, klimato kaita, energijos kaupimas, infrastruktūra, pensijų fondų investuotojai ir automatinis vairavimas.

Potencialaus šių tendencijų poveikio analizė gali padėti kurti ateities verslo planą.

Makroekonominės tendencijos

1. Demografiniai rodikliai – pagrindinis demografinės padėties veiksnys yra ne tik tai, kaip augs pasaulio gyventojų skaičius, bet ir tai, kur bus dauguma šių gyventojų.

„Iki 2100 m. Afrika turės vieną didžiausių populiacijų pasaulyje“, – sako Ehrhart. Jungtinių Tautų duomenimis, 2020 m. Azijoje gyvena 3,7 mlrd. gyventojų, o Afrikoje – 814 mln. gyventojų. Tačiau dėl gimstamumo skirtumų iki 2050 m. Afrikos gyventojų skaičius išaugs iki beveik 2,5 mlrd., palyginti su 5,3 mlrd. Azijoje, o iki 2100 m. Afrikoje bus 4,4 mlrd. žmonių, o Azijoje – 4,9 mlrd. žmonių.

„Lengva sakyti: „Na, šiandien daugiausia pelno mes uždirbame Šiaurės Amerikoje, ir šiek tiek Vakarų Europoje“, – sako Ehrhart. „Bet tai nėra tas pasaulis, kuris turėtų atnešti jums sėkmę per ateinančius 20-50 metų. Teks daryti novatoriškas investicijas rinkose, kurios augs, kai kitos tuo tarpu mažės.

2. Urbanizacija – didėjanti urbanizacija – dar viena pasaulinė tendencija, į kurią reikia atkreipti dėmesį. Nors 2020 m. miestuose gyvena 55 proc. pasaulio gyventojų, o 2100 m. šis skaičius sieks 67 proc.

Numatoma, kad 2030 m. penki didžiausi miestai bus Tokijas, Delis (Indija), Šanchajus, Mumbajus (Indija) ir Pekinas, o iki 2050 m. sąraše greičiausiai atsidurs Lagosas (Nigerija), Kinšasa (Kongas), Dar es Salamas (Tanzanija), Mumbajus ir Delis.

Taip augant urbanizacijai, kils vis daugiau problemų, kurias reikės spręsti, kaip antai atliekų tvarkymas ir ligų protrūkiai.

5 didžiausi pasaulio miestai ateityje: 2030 m.: Tokijas (Japonija), Delis (Indija), Šanchajus (Kinija), Mumbajus (Indija) ir Pekinas (Kinija); 2100 m.: Lagosas (Nigerija), Kinšasa (Kongo demokratinė respublika), Dar es Salamas (Tanzanija), Mumbajus (Indija) ir Delis (Indija)

Šaltinis: Jungtinės Tautos

3. Priklausomybė nuo technologijų – technologijų plėtra ir duomenų bei analitinės galios didinimas ne tik sukuria neribotas verslo galimybes, bet ir kelia kibernetinio saugumo ir duomenų privatumo riziką.

Šiuo metu kibernetiniai nusikaltimai bendrovėms kasmet kainuoja apie 600 mlrd. USD. Skaičiuojama, kad per ateinančius penkerius metus išlaidos išaugs iki vienaženklio trilijono.

Kaip rodo „Pentland Analytics“ tyrimas, per pastaruosius penkerius metus rinkos požiūris į kibernetinius incidentus pasikeitė nuo „nesėkmės“ iki „blogo valdymo“, turinčio faktinių pasekmių akcininkų vertei.

„Didėjant rizikai, vartotojai pradės reikalauti iš organizacijų duomenų saugumo ir privatumo skaidrumo, kaip kad dabar vyksta įvairovės ir aplinkosaugos srityse“, – sako Stephanie Snyder, „Aon“ kibernetinių sprendimų komercinės strategijos vadovė. „Organizacijos, kurios taiko teisingą požiūrį į apsaugą nuo kibernetinės rizikos, ją traktuoja kaip nuolatinį (žiedinį), o ne linijinį procesą“.

4. Intelektinė nuosavybė – Ehrhart teigimu nuo informacinių technologijų pakilimo devintajame dešimtmetyje, nematerialiojo turto vertė išaugo. Dabartinė JAV nematerialiojo turto vertė siekia nuo 20 iki 25 trilijonų USD, arba maždaug 85 proc. visos „S&P 500“ vertės. Šis spartus vertės augimas kelia didesnę riziką. Be to, tai suteikia naujų galimybių pasinaudoti šia verte, pvz., gauti pajamų iš intelektinės nuosavybės arba pasinaudoti intelektine nuosavybe grindžiamo skolinimo alternatyvomis, kad būtų lengviau pritraukti kapitalą.

„Intelektinės nuosavybės rizika jau nebėra susijusi vien tik su ieškinio dėl pažeidimo pateikimu teismui“, – sako Brian Hinman, „Aon“ intelektinės nuosavybės sprendimų komercijos vadovas. „Svarbu nustatyti, koks turtas sukuria konkretaus verslo vertę ir suprasti įvairias jam kylančias grėsmes.“

5. Skaitmeninimas – didėjantis skaitmeninimas apima duomenų saugojimą, didesnę duomenų tvarkymo spartą, dirbtinio intelekto plėtrą ir daugybę naujų galimybių, kurios gali atnešti milijardus dolerių pajamų ir būti trilijonus dolerių siekiančios vertės.

„Pripratome prie plačios „šaltųjų duomenų“ prieigos, kurie, kaip ir mūsų banko sąskaitos duomenys, yra susiję su tam tikru laiko momentu“, – sako Ehrhart. „Dabar didėja prieiga prie „karštųjų duomenų“ – realaus laiko, aukšto dažnio specializuotos informacijos. Šiam perėjimui reikės specialios techninės įrangos, pavyzdžiui, labai greitų mikroschemų.“

6. Klimato kaita – dėl klimato kaitos kyla dažnesnės ir stipresnės audros, didėja potvynių pavojus pakrančių teritorijose, dažniau kyla gaisrai gamtoje.

Kadangi klimato kaitai svarbų poveikį turi anglies, plastiko ir kiti teršalai, kils dar daugiau klausimų, kas ir kodėl turi mokėti už žalą, mano Ehrhart. Be to, atsiras galimybių įmonėms, kurios padės rasti klimato kaitos poveikio sprendimus ir sumažinti šią tendenciją.

7. Energetikos pertvarka – pasak A. Ehrhart, šios tendencijos svarbą sustiprino JAV energetinė nepriklausomybė – kartu su ir vis didėjančiu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu.

Energijos tiekimo infrastruktūros pertvarkos poveikis yra reikšmingas kai kurioms pasaulio ekonomikoms. Pasak jo, anglies dioksidu pagrįstų energijos šaltinių laipsniškai ir su didelėmis išlaidomis atsisakoma, kuriant ir laipsniškai įsigyjant atsinaujinančius energijos išteklius. Pereinamasis laikotarpis ilgas. Naujų energijos šaltinių patikimumas turi būti užtikrintas.

„Investicijos į perėjimą prie kitokios energetikos yra reikšmingos ir spartėjančios, tačiau vystosi daug sričių, taip pat daug politinių ir ideologinių požiūrių skirtumų“, – sako „Aon“ „Global Energy“ komercijos vadovas  Euan Nicolson. „Jūros vėjo ir vandenilio energijos plėtra yra du pagrindiniai kandidatai bei vienas svarbiausių daugelio energetikos bendrovių planų komponentų. Yra naujų ir atsirandančių rizikos rūšių, kurios suteikia didelę galimybę naujovėms draudimo rinkoje.“

8. Investicijos į infrastruktūrą – pasaulio infrastruktūrai reikia 40-60 trilijonų USD investicijų. Tai per didelė suma, kad vyriausybės ją galėtų finansuoti pačios, ypač atsižvelgiant į šiandien kylančių krizių masto ir poreikių augimą.

„Kai infrastruktūros investicijų poreikis viršija viešojo sektoriaus galimybes jas finansuoti, spragą vis labiau užpildo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė“, – teigia Joe Monaghan, „Aon“ Viešojo sektoriaus partnerystės vadovas. „Šios partnerystės padeda vyriausybėms mažinti riziką. Nauda reali: kredito rizikos perkėlimas nuo mokesčių mokėtojų pečių, vyriausybės agentūrų rizikos valdymo gerinimas ir vyriausybės politikos tikslų tvarumo didinimas.“

Vienas iš pavyzdžių: 2019 m. JAV vyriausybė įkūrė JAV tarptautinę plėtros finansų korporaciją, kuri mobilizavo privataus sektoriaus kapitalą ir įgūdžius mažiau išsivysčiusioms šalims ir tenkino tokius poreikius kaip infrastruktūra. 2020 m. spalio mėn. grupė pristatė savo veiksmų planą iki 2025 m.: tiesiogiai investuoti 25 mlrd. USD ir uždirbti dar 50 mlrd. USD privataus kapitalo, siekiant aptarnauti 30 mln. žmonių besivystančiose šalyse.

Kitas pavyzdys – Kinijos vyriausybės „Belt and Road“ iniciatyva, didžiausias infrastruktūros fondas, kurio vertė viršija 1 trilijoną USD.

9. Pensijų fondų investuotojai – pensijų fondų investicijos keičia kapitalo paskirstymą visose pasaulio pramonės sektoriuose.

„Per pastarąjį dešimtmetį pensijų fondų investuotojai smarkiai sumažino kapitalo kainą prisiimant riziką“, – sako Ehrhart. „Pensijų matematika pavertė bankų matematiką ekonomine kapitalo kaina – gaivinantis postūmis verslui“.

Nors Amerikos korporacijos yra labai įsiskolinusios, tokiose srityse kaip draudimas, įmonių skola, hipotekos paskolos, infrastruktūra, valstybės skola ir prekybos kreditai yra daugybė alternatyvaus kapitalo šaltinių.

10. Automatinis vairavimas – automatinis vairavimas gali būti labai populiarus, jei jis bus saugus. Automatinio vairavimo atsiradimas simbolizuoja platesnę automatizavimo tendenciją, nes technologijos, ryšiai ir daiktų internetas toliau tobulėja.

Šiandieninis automobilių draudimas turės būti koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią riziką ir klausimus, kam turėtų būti taikoma atsakomybė už autoįvykius dėl automatinių vairavimo sistemų gedimų.

„Automatinio vairavimo augimas pakeis kiekvieną pramonės sektorių, kurio veikla paremta automobilių ir sunkvežimių tiekimo grandine, pristatymu ir privačiu transportu“, – aiškina „Aon“ skaitmeninės ekonomikos praktikos generalinis direktorius Jillian Slyfield. „Autonominės transporto priemonės jau veikia tokiuose pramonės sektoriuose, kaip kasyba, karinė pramonė ir žemės ūkis, o kelios bendrovės neseniai paskelbė plėtros planus, susijusius su autonominių sunkvežimių naudojimu kroviniams gabenti. „Paskutinės mylios“ siuntų pristatymas ir uždari maršrutai savaeigėms transporto priemonėms greičiausiai bus mūsų artimiausias kelias į savarankišką ateitį. Siekiant visuotinio pripažinimo, reikės pakankamos infrastruktūros, apgalvotų teisės aktų ir vartotojų pasitikėjimo.“

Suprasti tendencijas, kad būtų galima priimti teisingus sprendimus

Tendencijos, kurios pakeis pasaulį – ir verslą – turėtų duoti pagrindą sprendimams, kuriuos šiandien priima įmonės dėl savo ateities.

„Kalbant apie verslą, akcininkų vertė yra trumpalaikė ir ilgalaikė“, – sako Ehrhart. „Kur bus jūsų verslas po 2100 metų? Kaip jūs ten pateksite? Apie tai turi galvoti įmonės. Tai į ateitį orientuotas mąstymas.“