EN LV EE

Kas laukia 2020 metais? Pagrindinės verslo lyderių mintys

Praėjusieji metai nepagailėjo pasaulinei ekonomikai įtakos turėjusių rizikų bei iššūkių. 2019 m. organizacijoms teko akylai stebėti viską – nuo klimato pokyčių daromos įtakos ir geopolitinio netikrumo iki įtampos tarptautinėje prekyboje ir nuolat kintančių technologijų.

Žengdami į naujus metus ir į naują dešimtmetį dėl vieno dalyko galime būti visiškai tikri – vis dar turėsime stengtis suvaldyti nuolatinius pokyčius ir nežinomybę.


Verslo lyderis turi užtikrinti pusiausvyrą tarp svyravimų valdymo ir geriausių rezultatų siekimo. Vienai sričiai skyrus daugiau dėmesio kitos srities sąskaita, gali nukentėti organizacija.

„Aon“ lyderiai dalinasi savo įžvalgomis apie iššūkius ir galimybes, vyriausiųjų vadovų laukiančias 2020 m. bei kaip geriausiai sukontroliuoti rizikas ir gauti pelnytą atlygį.

Nuo nežinomybės pereinant prie galimybės svarbiausia yra duomenimis grįstos įžvalgos

Šiais laikais verslo lyderiai susiduria su dviejų tipų rizikomis – žinomomis ir nežinomomis. Susidūrus su žinomomis rizikomis, kurių atveju jau yra duomenų arba modelių, lyderiams galinčių padėti nuspėti ir sušvelninti rizikas, arba atsiradus naujoms precendento neturinčioms rizikoms, būtina iš naujo pergalvoti duomenų vaidmenį priimant sprendimus bei paskirstyti kapitalą rizikai sumažinti. Pirmiausia, ką mes bandome išspręsti? Kokie duomenys yra naudingiausi sprendžiant? Kokių duomenų trūksta ir kaip pašalinti spragą?

Ir štai paradoksas – duomenų perteklius. Per pastaruosius dešimtmečius sukurta daugiau duomenų nei per bet kurį kitą istorijos laikotarpį. Nesvarbu, ar jie būtų susiję su didelėmis bendrovių investicijomis, pavyzdžiui, į įrangos sektorių, ar asmeniniais, sveiką elgseną skatinančiais reikmenimis, didžiausias šiandien turimų duomenų kiekis kas trejus metus padvigubėja.

Vis dėlto, duomenys iš esmės yra beverčiai, jei pagal juos neformuojamos įžvalgos ir nesiimama veiksmų geresniems sprendimams priimti. Nesvarbu, ar organizacija svarsto galimybę reformuoti veiklą, vertina grėsmes konkurencijai ar net tęsia savo darbuotojų sektoriaus planavimą, aukščiausieji vadovai stengiasi užtikrinti, kad veiksmai būtų atliekami remiantis duomenimis ir kad duomenys verslui padėtų judėti pirmyn. Šiame kelyje jie pagalbos prašo iš savo komandų.

Verslo lyderiai nuo paprasčiausių investicijų į duomenis pereis prie naujos kultūros, apimančios įžvalgomis grįstų sprendimų priėmimą visuose organizacijos lygiuose, skatinimo.

Nesvarbu, ar komandos vertina, su kiek rizikų gali susidoroti, ar su kiek rizikų turėtų susidoroti ir kurie scenarijai galėtų pasunkinti finansinę padėtį, analitikai ir toliau padės organizacijoms vertinti įvairias rizikų perkėlimo strategijas. Organizacijos komandos, ypač dirbančios rizikų valdymo, finansų bei žmogiškųjų išteklių sektoriuose, turės priimti ir įvertinti tinkamos informacijos teikiamą naudą.

—Lori Goltermann, generalinė direktorė, U.S. Commercial Risk and Health Solutions, Aon

Pasikeis verslo vertė ir tai, kas nematoma taps vertingiausia

Kiekviena pramonės sritis jaučia vienokius ar kitokius technologinius trikdžius, kurie iš esmės keičia verslą. Nesvarbu, ar tai pirmaujantis pasaulinis prekės ženklas, „S&P 500“ bendrovė ar startuolis, pastaruosius kelis dešimtmečius svarbiausia buvo naujovės. Šią naują dinamiką prisijaukinusios bendrovės gavo geresnius įvertinimus. Pagrindinis tokios vertės šaltinis yra „nematerialusis“ turtas, pavyzdžiui, patentai, prekių ženklai, prekybinės paslaptys, autorių teisės, duomenys, reputacija ir net paties prekės ženklo vertė.

Pavyzdžiui, technologinės ar farmacinės bendrovės, dėl savo verslo pobūdžio, dažnai geriau supranta intelektinės nuosavybės (IN) svarbą. Vis dėlto, juk tai yra tas dalykas, kuris išskiria iš konkurentų. Dabar įvairiose pramonės srityse veikiančios bendrovės ima suvokti, kaip intelektinė nuosavybė organizacijoje gali sukurti vertę.

Jos ima užduoti esminius klausimus: Ar mums nesiseka pasivyti naujovių? Kaip mūsų IN portfelis ir mūsų naujovės siejasi su verslo strategija? Ar mūsų IN portfelis garantuos pajamas ateityje? Kaip žinoti?

Verslo lyderiai IN suteikia daug reikšmės ir šį klausimą perduoda vyriausiems vadovams. Vadovai, ypač išmanantys finansus ir organizacijos vertę, šio tipo didelės vertės turtą strategiškiau suderins su savo verslo strategija. Skatinamoji vertė, naujoves efektyviau paverčiant vertingu IN turtu ir tokį turtą apsaugant nuo su IT susijusių iššūkių, įskaitant pažeidimus ir vagystes, bus privalomas dalykas kiekvienai bendrovei, kuri nori ne tik išlikti konkurencinga, bet ir būti savo srities lydere.

—Lewis Lee, generalinis direktorius, Intellectual Property Solutions, Aon

Kibernetinių rizikų mažinimas yra plačiai paplitusi problema, kuri tampa visos organizacijos iššūkiu

Šių laikų verslas yra beribis. Vartotojai ir organizacijos tampa vis labiau skaitmeniškesnės, o bendrovėms transformuojantis taip greitai, kaip niekada anksčiau, technologijos užvaldo viską – nuo vidinių procesų iki išorinių ir susietų tiekimo grandinių. Ši sietis su technologijomis ir toliau verslą ves į priekį bei tuo pačiu taps vis didesne rizika. Mūsų 2019 m. atlikta visuotinių rizikų valdymo apklausa parodė, kad kibernetinės atakos yra šeštoji pagrindinė pasaulinė problema ir pagrindinė problema Kanadoje bei JAV. Šie skaičiai rodo ne galimą technologijų riziką, o greitą jos didėjimą. Rizikai didėjant, vartotojai iš organizacijų ima reikalauti pademonstruoti, kaip jos rūpinasi duomenų apsauga, panašiai taip, kaip reikalauja skaidrumo įvairovės arba aplinkosaugos praktikose. Šis klausimas vis didesnį spaudimą kels valdybos lygmeniu.

Daugelis organizacijų su kibernetinėmis rizikomis pirmą kartą susiduria kibernetinių pažeidimų ar atakų atveju ir tai yra pats blogiausias laikas pradėti vertinti silpnąsias kibernetines vietas. Įvairios komandos – nuo IT iki viešųjų ryšių – greičiausiai bus nepasiruošusios netikėtoms pasekmėms. Padaroma labai plati neigiama įtaka – nuo verslo sutrikdymo ir finansinių nuostolių iki vartotojų nepasitikėjimo ir neigiamos įtakos prekės ženklui.

Verslo lyderiai suformuos įvairių sričių specialistų komandas, kurios galėtų užtikrinti organizacijos apsaugą nuo kibernetinių grėsmių. Galiausiai šis klausimas taps valdybos lygmens ir aukščiausių vadovų diskusijų tema, apimanti su pasiruošimu ir mažinimu susijusius aspektus. Kiekvienas organizacijos narys turės atlikti savo vaidmenį, kad apsaugotų nuo kibernetinių grėsmių. Taip pat iš pagrindų pasikeis naujų verslo ryšių vertinimo būdas. Trečiųjų šalių duomenų tvarkytojai bus tikrinami griežčiau, o pirkimų procesuose didesnę svarbą turės tinkamas kibernetinis patikrinimas. Tie, kurie nesiėmė iniciatyvių veiksmų įvertinti ir sumažinti bet kokio tipo kibernetines rizikas, gali būti palikti nuošalyje. Galiausiai bendrovės pereis prie visapusiško metodo, apimančio tiek iniciatyvų testavimą ir rizikų mažinimą, tiek aiškiai patikrintą reagavimo į incidentus planą.

—Jason J. Hogg, generalinis direktorius, Cyber Solutions, Aon

Robotai nesiekia užimti mūsų darbo vietų – priešingai, jie padeda išlikti skaitmeninių trikdžių atveju

Trikdžiai buvo ir toliau išliks normaliu reiškiniu. Nė viena pramonės sritis nėra atspari pokyčiams, kai yra sutrikdoma arba kai pati sutrikdo, ir nė viena pramonės sritis nėra nepaliesta technologijų. Organizacijose vykstant dideliems pokyčiams, nesvarbu, ar siekiama geriau aptarnauti klientus ir nuo plytų su skiediniu pereiti prie skaitmeninių dalykų, ar užtikrinti efektyvumą ir išlikti konkurencingais bei pakeisti verslo modelius, technologijos niekada nebūna vienos. Svarbius pokyčius nulemiančius sprendimus priims patys žmonės. Patys žmonės vadovausis iš gausaus ir vis didėjančio duomenų kiekio gautomis įžvalgomis.

Pastebimas žymus tinkamų specialistų trūkumas. Pavyzdžiui imkime tradiciškesnę pramonės sritį – gamybą: skaičiai rodo, kad ateinančiais metais visame pasaulyje trūks 2 milijonų darbuotojų; iki 2030 m. šis skaičius išaugs iki 7 milijonų.

Įvertinus papildomus veiksnius, pavyzdžiui, senstančią darbo jėgą ir penkias darbuotojų kartas vienoje darbo vietoje vienu metu, kai skiriasi prioritetai ir motyvacijos, bendrovėms kyla daug sunkių klausimų: Kaip subalansuoti įvairių darbuotojų poreikius? Kaip užtikrinti, kad atlygio ir išlaikymo strategijos atsižvelgtų į visus organizaciją sudarančius asmenis? Kaip keisti išmokas darbuotojams, kad būtų patenkinti skirtingi darbuotojų poreikiai? Kuri turima informacija parodo, ar jie siūlo patrauklų darbą ir karjeros galimybes? Kaip geriausius darbuotojus sulaikyti nuo perėjimo pas konkurentus? Ir, ko gero, pats pagrindinis bei svarbiausias klausimas – kaip suprantama, kurie darbuotojai yra labai svarbūs verslo augimui bei labiausiai tikėtina, kad prisidės prie verslo judėjimo pirmyn?

Verslo lyderiai taps duomenų žinovais ir savo komandas įgalios priimti duomenimis grįstus sprendimus. Jie pagal prioritetus suskirstys specialistų vertinimą, atlygio ir rezultatų vertinimo įrankius bei įgūdžius, kuriuos turi turėti tinkami darbuotojai. Jie sumaniau spręs aktualias problemas ir vertins, kokio tipo duomenų reikia šioms problemos išspręsti. Pažangesnėse organizacijose DI ir mašininio mokymosi specialistai padės apdoroti duomenis, o verslo lyderiai, priimdami geriausius įmanomus žmogiškus sprendimus, paremtus apdorotais duomenimis, pasikliaus jų komandomis.

Idėja, kad padėti žmonėms suprasti jiems duotus pasirinkimus ir kaip jiems siekti karjeros, organizacijoms taps nesvetima, nes bėgant laikui tai padės sumažinti pokyčių naštą asmenims, korporacijoms bei vyriausybėms.

Michael Burke, generalinis direktorius, Human Capital, Aon

Apie Aon Baltic

Norėdami užtikrinti savo paslaugų kokybę, savo svetainėje naudojame slapukus. Prašome patvirtinti, kad naršydami svetainėje jūs sutinkate su jų naudojimu.

Daugiau informacijos

Sutinku