Statyba atsigauna: naujos technologijos, metodai ir medžiagos

Suvaržytos COVID-19, vyriausybės visame pasaulyje bando paskatinti šalių ekonomikos atsigavimą didelėmis investicijomis į infrastruktūrą. Dėl šio politikos pokyčio dėmesio centre atsidūrė statybos sektorius.

Štai Kanados vyriausybė neseniai paskelbė apie 10 mlrd. Kanados dolerių (7,5 mlrd. JAV dol.) vertės investicijų į infrastruktūrą planą. Tuo tarpu Europos Sąjungos 750 mlrd. eurų (907 mlrd. JAV dol.) atsigavimo po COVID-19 fondas daugiausia orientuotas į aplinkai palankios veiklos skatinimą, įskaitant didžiulio masto pastatų ir infrastruktūros renovacijos projektą. JAV naujoji administracija pasiūlė 2 trln. JAV dol. infrastruktūros planą, kuriuo siekiama sukurti papildomų darbo vietų sprendžiant klimato kaitos klausimus.

Tuo tarpu siekiant apsaugoti vis didėjančią priklausomybę nuo interneto dirbant, apsiperkant, mokantis ir žaidžiant, šoktelėjo naujų duomenų centrų ir saugyklų paklausa. Tarp naujų projektų matyti ir (kartais rekordus mušančios apimties) atsinaujinančiosios energijos generavimo įrenginiai.

Statybos sektorius ruošiasi šioms didėjančioms investicijoms ir naujai orientacijai į atsparumą ir aplinkos tvarumą. Sektoriaus įmonės ne tik tvarkosi su COVID-19 pandemijos poveikio padariniais, bet ir sparčiai mėgina pasinaudoti pažanga technologijų, metodų ir medžiagų srityje. Visa tai reiškia, kad statybos bendrovės pasiryžusios skinti geresnės darbo saugos, didesnio darbo našumo ir kokybės nešamus vaisius.

„Pandemijos sukelta nežinomybė smarkiai smogė statybos pramonės tiekimo grandinei, tačiau matome, kad augimas atsigauna dėl infrastruktūros ir žaliųjų investicijų visame pasaulyje, – teigia „Aon“ pasaulinės statybos ir infrastruktūros grupės pasaulinis direktorius augimui, inovacijoms ir įžvalgoms Davidas Bowcottas. – Statybos bendrovės susiduria su naujais lūkesčiais dėl saugos, atsparumo gerinimo ir rizikos mažinimo. Labiau nei kada nors anksčiau jos pasitelkia technologijas, siekdamos įveikti šiuos iššūkius.“

Įprasta laikyti statybos sektorių tradiciniu ir lėčiau diegiančiu naujoves. Vis dėlto projektų paklausos pokyčiai, lūkesčiai dėl atsparumo ir konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų verčia bendroves sparčiai diegti skaitmeninius sprendimus, taikyti naujas medžiagas ir naujus darbo metodus.

Atsparūs statiniai

Požiūryje į tai, kas vyksta toliau, kai statybos projekte padedama paskutinė plyta, įvyko filosofinis poslinkis.

„Pradedama laikytis labiau holistinio požiūrio, vertindamos visą projekto gyvavimo ciklą, o ne tik jo statybos etapą, – teigia „Aon“ statybos ir energetikos direktorė Donais Deetz. – Įmonės, kurios dažnai priklauso konsorciumams, jaučia vis didesnį spaudimą daugiau investuoti į planavimo etapą, taip siekiant sumažinti statinio techninės priežiūros išlaidas ilguoju laikotarpiu.“
D. Bowcottas teigia, kad šiuos pokyčius lėmė vyriausybių įtaka siekiant mažinti investicijų riziką.

„Kai vyriausybės leidžia pinigus ir užsiima didelio masto pertvarkymais, jos nori, kad atitinkami objektai taptų mažiau rizikingi ir atsparesni įvairiems poveikiams, – aiškina jis. – Tada jos ima teikti paskatas už technologijų naudojimą šiems tikslams pasiekti.“

Technologijų integravimas naujuose statiniuose gali padaryti juos atsparesnius ir suteikti tokių pranašumų, kaip protingesnės transporto sistemos arba didesnis energijos vartojimo efektyvumas. „Žvelgiant iš apsaugos perspektyvos, išmanieji jutikliai ir jų fiksuojami duomenys leidžia draudikams pasinaudoti tikralaikiais, o ne vien istoriniais duomenimis, priimant informacija paremtus sprendimus ir darant prognozes, – pasakoja D. Bowcottas. – Matome, kaip draudimo sektoriuje formuojasi pranašus draudimo rizikos vertinimas (angl. edge underwriting ).“

Medžiagų ir paklausos pokyčiai

Keičiasi ir statybinės medžiagos. Grįžta mediena, šįkart „medžio masyvas“. Iš jos Norvegijoje jau pastatytas 18 aukštų pastatas, o 2020 m. rugpjūtį Milvokyje pradėta 25 aukštų daugiabučio statyba.

Medienos gabalų įlaminavimas į didžiulius konstrukcinius elementus leidžia sukurti tokias statybines medžiagas, kurių savybės geresnės negu plieno arba betono, o anglies dioksido išlakų ir atliekų generuojama mažiau. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos bus galimai atsparesnės ugniai ir geriau atlaikys žemės drebėjimus; jos reikalauja mažesnių darbo sąnaudų. Kita vertus, paklausai augant, kyla susirūpinimas, kaip užtikrinti tvarią jų gamybą, nedarant žalos miškų ekosistemoms.

Dėl stiprio plienas išlieka viena pagrindinių statybinių medžiagų, nors jo gamyboje, lydant geležies rūdą, vis dar deginama anglis. Vis dėlto stiprėja susidomėjimas naujų mažai anglies dioksido išlakų generuojančių metalo gamybos būdų paieška, pavyzdžiui, kaip pakeisti anglį elektronais arba vandeniliu.

Žaliosios infrastruktūros vystymas, kuris irgi įtrauktas į ekonomikos atsigavimo po pandemijos skatinimo planus, kaip antai JAV infrastruktūros iniciatyva, taip pat paskatins didesnę pramoninių metalų, pavyzdžiui, vario, paklausą.

Anot „Aon“ pasaulinės statybos ir infrastruktūros grupės vykdomojo vadovo Tariqo Taherbhai‘jaus, pandemija ir jos nulemti gyvenimo ir darbo pokyčiai turės poveikio statomų statinių tipams. Pandemijai pasibaigus, galimai pamatysime kylant daugiau duomenų centrų ir jų paskirstymo įstaigų, negu naujų viešbučių ir mažmeninės prekybos paskirties statinių.

Naujesni ir saugesni darbo metodai

Pasitelkiant technologijas sukurtos naujos medžiagos ir statybos metodai padeda spręsti statybų aikštelėse kylančias saugos problemas. Pastarieji metai, kai siekiant riboti pandemijos plitimą privalu riboti fizinį atstumą, buvo itin sudėtingi.

Iki COVID-19 populiari buvo modulinė statyba arba surenkami mobilieji namai, tačiau tikėtina, kad pandemija paskatins montuoti ir daugiau miestuose kylančių pastatų iš atskirų elementų.
Surenkamoji statyba reiškia, kad statinys gamykloje surenkamas iš modulių ir nugabenamas į statybos aikštelę. „Teko matyti daugiaaukščių statybų, kai 80 procentų darbo buvo atlikta ne aikštelėje, – pasakoja D. Bowcottas. – Nuvykus į aikštelę, belieka surinkti komponentus kaip lego kaladėles.“

Šis metodas pasirodė esąs parankus statant tokius pastatus kaip namai kelioms šeimoms, duomenų centrai ir netgi dėl pandemijos būtinais tapusius sveikatos priežiūros paskirties statinius.
Kadangi surenkamoji gamyba vis labiau sudėtingėja, vis dažniau pasitelkiamos technologijų priemonės, pvz., 3D modeliavimo ir pastatų informacijos valdymo (angl. BIM) sistemos. Jos gali fiksuoti duomenis per visą projekto gyvavimo ciklą, didinti našumą padėdamos sudaryti grafikus, nustatyti galimas problemas šioms dar nenutikus, sekti ir gerinti kokybę lygindamos planus su esama statyba.

Tokių technologijų ir metodų nauda pasaulyje po COVID-19 akivaizdi: jie mažina viruso perdavimo riziką. „Kai dirbi gamybinėje aplinkoje, ji labiau kontroliuojama, – aiškina D. Bowcottas. – Ten yra ventiliacija. Žmonės gali dirbti sistemingiau.“

Technologijos suteikia ir kitų galimybių tobulinti saugą. Įmonės gali naudotis jomis stebėdamos, ar darbuotojai naudojasi tinkamomis apsaugos priemonėmis. Dėvimosiomis technologijomis galima užtikrinti reikiamą socialinę distanciją matuojant darbuotojų artumą vienas iki kito, perspėti, jeigu kuris atsiduria pavojingose vietose, nustatyti, kurie darbuotojai yra aikštelėje, stebėti nuovargį arba ergonominius aspektus, taip mažinant susižalojimo pavojų.

Dirbtinis intelektas padeda įmonėms analizuoti vaizdus iš darbų aikštelės ir nustatyti potencialius pavojus. Be to, robotai ir kiti autonominiai įrenginiai padidins produktyvumą ir gali perimti kitus didžiausią pavojų susižaloti keliančius darbus, pavyzdžiui, tvirtinti gipso kartono plokštes.

Sektoriaus įvaizdžio atšviežinimas konkuruojant dėl specialistų

Pasak D. Deetz, statybos sektoriuje diegiamos technologijos ir didesnis dėmesys atsparumui gali duoti naudos ne tik šiandien, bet ir ateityje.

„Statybos ir infrastruktūros bendrovės pradeda suvokti, kad dabar pats metas diegti inovacijas, – tvirtina D. Deetz. – Jų gyvybingumas ateityje priklausys nuo gebėjimo po pandemijos prisitaikyti prie pokyčių, ypač skaitmenizacijos, arba pačioms juos diktuoti.“

Be našumo arba galimybių pritraukti daugiau klientų, technologijų taikymas verslo įmonėms tapo koziriu konkuruojant dėl kvalifikuotų specialistų.

„Aon“ 2019 m. pasaulinio rizikos valdymo tyrimo rezultatai parodė, kad statybos sektoriaus lyderiai įvardijo darbuotojų stygiaus grėsmę kaip vieną iš dešimt svarbiausiųjų, gresiančių šiam sektoriui, ir skyrė jai ketvirtą vietą. Nesugebėjimas pritraukti geriausius darbuotojus arba juos išlaikyti atsidūrė septintoje, o senstantys darbuotojai ir susijusios sveikatos problemos – devintoje vietoje.

„Norėdami užsitikrinti darbuotojų pasiūlą ateityje, statybos sektoriaus lyderiai diskutuoja, kaip patraukliai pristatyti karjerą statybos vadybos ir statybos inžinerijos srityse į kolegijas ir universitetus stojantiems studentams, – pasakoja D. Deetz. – Technologijų taikymas tapo viena iš potencialių sektoriaus įvaizdžio modernizavimo strategijų ir veiksnių, kurie užtikrina sėkmę konkuruojant dėl specialistų.“