Perėjimas nuo „plytų“ prie „paspaudimų“: sekime paskui vartotojų elgseną

Visame pasaulyje vyksta labai brangių produktų internetinės akcijos, nuo kurių mirga visos antraštės ir, kurios patraukia mūsų dėmesį, pradedant „Vienišių diena“ (angl. Singles Day) baigiant „Kibernetiniu pirmadieniu“ (angl. Cyber Monday). Šios populiarios internetinės prekybos dienos atskleidžia akivaizdžius vartotojų pirkimo pokyčius: kaip, kur ir net kada mes perkame prekes.

„Vienišių diena“ – neoficiali Kinijos šventė, kurią švenčia nesusituokę asmenys, jau tapo „apsipirkimo“ sinonimu. Šių metų „Vienišių dienos“ pardavimai „Alibaba“ platformoje pasiekė rekordinę 30,8 mlrd. JAV dolerių apyvartą ir išaugo 27 procentais lyginant su praėjusiais metais, ir tuo pačiu sumažino 4 mlrd. JAV dolerių apytikrius liepos mėnesį „Amazon“ organizuotos „Prime Day“ akcijos pardavimus.

Kitoje žemės rutulio pusėje, Juodasis penktadienis (angl. Black Friday) JAV pasiekė rekordinę 6,22 mlrd. JAV dolerių prekybos internetu apyvartą. Numanoma, kad „Kibernetinio pirmadienio“ pardavimai pasieks 7,8 mlrd. JAV dolerių, t.y. 18 procentų viršys 2017 m. pardavimus. Palyginimui, tikimasi, kad apsipirkimų parduotuvėse pardavimai padidės tik 2,7 procentais, ir prognozuojama, kad mobilieji telefonai bus pati populiariausia šių pirkimų priemonė.

Didėjant pardavimų skaičiui, pastebima akivaizdi tendencija – vis daugiau vartotojų renkasi internetinį apsipirkimo būdą vietoje apsipirkimo realiose parduotuvėse, o tai automatiškai padidina ir riziką. Prekybininkų perėjimas prie tiesioginio prekių pristatymo vartotojams kelia vis didesnius iššūkius atskiroms tiekimo grandinės grandims, o elektroninės prekybos modelis turi būti pasirengęs atremti beveik nuolatinę kibernetinių atakų grėsmę. Tuo tarpu, kai vartotojai pirmenybę teikia apsipirkimui internetu, organizacijos ir toliau kelia klausimą, ar jos yra pakankamai išradingos, kad galėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Organizacijos norėdamos klestėti šiame naujame skaitmeniniame pasaulyje, privalės gerai įvertinti visų tiekimo grandinės grandžių kaitą, kad būtų pajėgios geriau aptarnauti savo klientus.

Tiekimo grandinės keičiasi kartu su pokyčiais mažmeninės prekybos sektoriuje

Internete prekiaujantys mažmenininkai yra itin priklausomi nuo tiekimo grandinių, pradedant gamintojais ir baigiant logistikos paslaugų teikėjais, ir atsiranda vis daugiau „paskutinės mylios“ pristatymo paslaugas teikiančių įmonių, kurios pristato prekes į pirkėjų namus. Oro sąlygos, vagystės ir netgi su automobiliais susiję įsipareigojimai, ypač trečiųjų šalių logistikos paslaugų teikėjams, yra tik keletas iš nedaugelio pavojų, galinčių tapti kliūtimis, pristatant prekes iš taško A į tašką B.

„Amazon“ ir „Alibaba“ prekės vis dažniau aplenkia fizines prekybos vietas ir tiesiogiai iš internete prekiaujančių mažmenininkų yra pristatomos iki vartotojo durų. Šiuo pokyčių laikotarpiu, tampa vis svarbiau įvertinti atsiradusias rizikas, įskaitant ir užgriuvusią atsakomybę bei įsipareigojimus: „paskutinės mylios“ pristatymo paslaugos. Masiniai apsipirkimo laikotarpiai, pavyzdžiui, švenčių dienos, paprastai reiškia didesnį siuntinių kiekį tankiai gyvenamosiose vietovėse ir primena mums apie reikšmingus pokyčius visoje tiekimo grandinėje.

Bendrovės „Aon“ „JAV logistikos“ padalinio vadovas Tom O’Donnell paaiškina, kad šiandien daugumos įmonių supratimas apie atsakomybę pasikeitė ir neapsiriboja vien tik tiesioginiais įsipareigojimais. Šiandien įsipareigojimus galima perleisti subrangovui – šaliai, kuri galiausiai pristato galutinį produktą. Nuostoliai, atsiradę paskutiniame siuntos pristatymo etape, pasak O’Donnell, gali iš tikrųjų paveikti organizaciją, nes ieškiniai gali tapti trečiosios šalies logistikos paslaugų teikėjo ir mažmenininko atsakomybe, net jei jie neprisiliečia prie siuntos arba nuostolius sukėlusios transporto priemonės.

Siekdamos sumažinti šią riziką, įmonėms derėtų žinoti tiekimo grandinės silpnąsias vietas, įskaitant trečiųjų šalių pozicijas, pavyzdžiui, tiekėjo tiekėją arba bendrovę ar asmenį, pristatantį siuntą vartotojui. Nustačiusios rizikas, organizacijos turėtų apgalvoti, kaip jos reaguos į iškilusius nesklandumus, kad išvengtų reikšmingų balanso nuostolių.

Skaitmeniniame pasaulyje daugiau kibernetinių grėsmių

Kadangi daiktų internetas jungia vis daugiau prietaisų ir vis daugiau sandorių atliekama negrynaisiais pinigais, natūraliai didėja nusikaltimų elektroninėje erdvėje tikimybė.

Nors ir decentralizuota, susieta bloko grandinės technologija apsaugo kai kurias sistemas ir jos yra sunkiau „nulaužiamos“, tačiau grėsmių vis tiek esama. Tokie įvykiai kaip „WannaCry“ ir „NotPetya“ atakos didina kibernetinės rizikos grėsmę ne tik prekybininkams ir finansinėms įstaigoms, bet ir bet kurioms pramonės šakoms, įskaitant ir logistiką.

Labai svarbu išsiaiškinti potencialias kibernetines grėsmes visoje įmonėje. Visose pramonės šakose, kibernetinis saugumas tampa vis svarbesniu prioritetu aukščiausiems vadovams, todėl kova su „įsilaužimo“ išpuolių grėsme nebėra tik IT skyriaus reikalas, – tai tampa visos organizacijos atsakomybe.

„Vis labiau pripažįstama, kad kibernetinė rizika yra neišvengiama verslo veiklos dalis – tai neišvengiama technologijų teikiamos naudos pasekmė. Sekantis loginis šios neišvengiamos pasekmės žingsnis yra perėjimas prie „susitaikymo su pažeidimu“ mentaliteto, naujo požiūrio į kibernetinį saugumą, kuriuo pripažįstamas tam tikro lygio įsilaužimo neišvengiamumas, ir akcentuojamas reagavimas į incidentus ir ypatingos svarbos turto apsaugą, pažeidus kibernetinio saugumo ribas “, – sako Andrew Mahony, „Aon Asia“ finansinių paslaugų ir verslo regiono direktorius.

Keturi pagrindiniai žingsniai kibernetinio atsparumo link:

• Identifikuokite ypatingos svarbos turtą – nuspręskite, kokie duomenys yra itin svarbūs, kaip vyksta duomenų srauto judėjimas organizacijoje ir kam reikalinga prieiga prie šių duomenų.
• Atlikite išsamų rizikos vertinimą. Organizacijos turėtų nustatyti kibernetines grėsmes visose pagrindinėse įmonės srityse.
• Vadovaukitės holistiniu požiūriu į kibernetinių grėsmių valdymą. Įtraukite pagrindinius asmenis iš visos organizacijos. Darbuotojai ir vadovai turėtų būti informuojami dėl rizikos masto.
• Sustiprinkite apsaugą – organizacijos turėtų nuolat įvertinti pastangas, dedamas kibernetinės rizikos mažinimui pastangas, ir taip užtikrintų, jog sistemos nebus pažeistos kibernetinės atakos atveju.

Skaitmeninė transformacija keičia požiūrį į talentus

„Kadangi organizacijos pasiruošusios tęsti skaitmeninimą, matome, kaip žmonės sukuria vertę darbe, ir labai svarbu, kad verslo lyderiai savo darbo jėgos transformaciją laikytų pagrindine savo verslo strategija“, – teigė bendrovės „Aon“ „Talentų, apdovanojimų ir vykdymo“ padalinio generalinis direktorius Michael Burke.

M. Burke išskyrė keturis pagrindinius organizacijos prioritetus, kad darbo jėgos talentas atitiktų besikeičiančius įmonės poreikius:

• Persvarstykite darbų organizavimo tvarką, kad užsidegtumėte naujovėmis ir geriau patenkintumėte sparčiai besikeičiančius klientų lūkesčius.
• Su protingais ir efektyviais vertinimais pritrauksite ir išlaikysite tinkamą talentą kritinėje pozicijoje.
• Identifikuokite darbuotojus, kurių įgūdžiai gali tapti nebeaktualūs, ir organizuokite mokymus bei leiskite jiems tobulėti, kad jie gebėtų vykdyti naujas funkcijas.
• Vykdykite apdovanojimų ir pripažinimo programas, kurios strategiškai kompensuoja darbuotojams už jų pagalbą įgyvendinant jūsų verslo poreikius.

Pasiruošimas rytdienos vartotojui

Nors apsipirkimo per šventes apimtys išryškina vis didėjančią skaitmeninio apsipirkimo tendenciją, reikalingas platesnis vaizdas, leisiantis užtikrinti, kad Jūsų verslas būtų pasirengęs rytdienos vartotojui. „Žmonėms aktualus didesnis vartotojų pasitenkinimas“, – teigia „Aon“ „Rizikos sprendimai“ padalinio vykdantysis viceprezidentas Randy Nornes Nuo greito pristatymo iki pirmosios apsipirkimo patirties „klientų lūkesčiai skatina šiuos pokyčius ir transformuoja beveik kiekvienos pramonės sektorius“.

Vystant vartotojų elgsenos pokyčiams, taip pat keičiasi ir įmonės. Siekdamos išsilaikyti rinkoje ir būti kuo sėkmingesnėmis tokioje aplinkoje, organizacijos turėtų surasti balansą tarp galimybių ir rizikos bei dirbti, ir į jas atsižvelgti 365 dienas per metus.