ISTORIJA

2020 m. sausį Kinijos vyriausybė pripažino, kad naujasis virusas, apie kurį pirmą kartą pranešta Uhano mieste, perduodamas iš žmogaus žmogui. Nuo to laiko koronavirusas, oficialiai vadinamas COVID-19 (anksčiau – 2019-nCoV ūmus respiracinis susirgimas arba 2019-nCoV), paplito daugiau kaip dvidešimtyje šalių, juo, daugiausiai Kinijoje, užsikrėtė dešimtys tūkstančių žmonių. Šis įvykis sutrikdė verslą ir keliones bei tapo vyriausybių ir visuomenės sveikatos specialistų išbandymu ieškant būdų sustabdyti galimą pandemiją.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki vasario pradžios patvirtintų ir įtariamų COVID-19 atvejų skaičius Kinijoje artėjo prie 20 000. Maždaug 2 proc. pacientų, kuriems buvo patvirtintas COVID-19, mirė. Su šia nauja liga siejamų mirčių skaičius viršijo 2002–2003 m. sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) protrūkio sukeltų mirčių skaičių.
Sausio 30 d. PSO paskelbė šią ligą, kuri sukelia tiek švelnius, tiek sunkius kvėpavimo takų simptomus, pasauline sveikatos krize.

Kovojant su tokia pandemijos grėsme kaip COVID-19, tiek verslui, tiek vyriausybėms reikia veikti greitai ir bendradarbiaujant.

„Kylant infekcinių ligų protrūkiams, labai daug organizacijų laikosi „pagyvensim – pamatysim“ strategijos, kol būna per vėlu“, – teigia „Aon“ „Wellbeing Solutions, South Asia & Aon Care“ vadovas dr. Amitabh Deka. „Pastangos nedelsiant konsultuotis, bendradarbiauti ir investuoti gali padėti užtikrinti saugią darbo aplinką darbuotojams, pirkėjams ir klientams.“

KODĖL TAI SVARBU

Pasak PSO, COVID-19 kilo iš tos pačios susirgimų grupės kaip SŪRS ir Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (ARRS). Nors šiuo metu nėra žinoma daug informacijos apie ligą, ligoniams pasireiškia tokie simptomai kaip dusulys ir karščiavimas. Nors COVID-19 gali susargdinti visų amžiaus grupių žmones, vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji kitomis ligomis (pavyzdžiui, astma, diabetu ir širdies ligomis) yra labiau pažeidžiami ir užsikrėtę virusu sunkiai serga.

Kadangi COVID-19 plinta, nuogąstavimai dėl ligos sutrikdė keliones ir prekybą, kelia grėsmę ekonomikos augimui ir veikia pasaulines vertybinių popierių rinkas. Be to, dėl izoliacijos, panikos ir kartais dėl visuomenės atstūmimo virusas gali turėti įtakos emocinei gerovei.

Vyriausybės visame pasaulyje ėmėsi veiksmų, įskaitant kelionių ribojimus, tikintis sustabdyti viruso plitimą ir išvengti pasaulinės pandemijos. Vis tik, jei epidemija augs dabartiniu tempu, tikėtina, kad tai turės įtakos darbo vietoms. Pavyzdžiui, Honkonge valdžios institucijos sustiprino COVID-19 plitimo prevencijos priemones. Iki atskiro pranešimo uždarytos pagrindinės turistų lankytinos vietos ir viešoji infrastruktūra, įskaitant muziejus ir bibliotekas, bei prašoma, kad dauguma Honkongo valstybės tarnautojų ir biurų darbuotojų dirbtų iš namų.
Be kitų padarinių, toks infekcinės ligos protrūkis gali žymiai paveikti našumą, padidinti įtampą tarp darbuotojų, turėti įtakos veiklos tęstinumui ir netgi padidinti verslo atsakomybę, ypač organizacijose, kuriose nėra atitinkamų užkrečiamųjų ligų strategijos ir reagavimo į ekstremalias situacijas planų.

ĮTAKA VERSLUI IR REAKCIJA Į SITUACIJĄ

Tokie infekcinių ligų protrūkiai kaip COVID-19 paveikia organizacijas dviem pagrindiniais aspektais.

Procesai: protrūkiai gali turėti įtakos veiklos tęstinumo valdymui, sutrikdyti tiekimo grandinę ir verslą, pareikalauti efektyvios krizinės komunikacijos, išbandyti rizikos perdavimo strategijas, sukelti nuostolių ir neigiamai paveikti verslą dėl susijusio ekonomikos sulėtėjimo. Pavyzdžiui, įmonės, priklausomos nuo iš Kinijos tiekiamų dalių ir medžiagų, jau susiduria su tiekimo grandinės sutrikdymo grėsme.

Žmonės: organizacijas ligos protrūkis gali paveikti tokiose srityse kaip pravaikštų, grįžimo į darbą problemos, tęstinumo planavimas, informacijos perdavimas bei išmokos darbuotojams.
Susidūrus su tokia sveikatos krize, vyriausybės gali reaguoti nedelsiant taikydamos tokias griežtas karantino priemones kaip kordonas aplink Uhaną. Šios reakcijos gali sutrikdyti verslą ir priversti organizacijas lėtinti veiklą ar netgi ją nutraukti.

Pasaulinis ligos protrūkis gali ypač stipriai paveikti organizacijas, kurios neturi atitinkamų užkrečiamųjų ligų strategijos ir reagavimo į ekstremalias situacijas planų. COVID-19 krizė rodo, kad organizacijos privalo atnaujinti ir plėsti krizių valdymo ir veiklos tęstinumo planus, daugiausiai dėmesio skiriant darbuotojams, klientams, tiekimo grandinių sutartims, suinteresuotosioms šalims ir įmonės turtui.

PROTRŪKIŲ BUS, TODĖL BŪTINA PASIRENGTI

Nancy Green, vykdomoji „Aon’s Commercial Risk Solutions“ įmonės viceprezidentė ir viena iš „Aon“ COVID-19 darbo grupės vadovų, primena mums, kad protrūkių pasitaiko ir „kol negalime nuspėti, kada jis įvyks arba kokį mastą pasieks, galime pasirengti jo poveikiui.“ Glaudžiai susijusiame pasaulyje, kuriame verslas ir kelionės visame pasaulyje yra įprasta, ligų protrūkiai pasauliniu mastu neišvengiami. Įmonės turi numatyti grėsmę ir įvertinti, kokią ekonominę ar finansinę įtaką pandeminė ar infekcinė liga gali turėti jų organizacijai.

Pagrindiniai veiksmai: jei reikia, atnaujinti krizių valdymo ir veiklos tęstinumo planus, įdiegti nenumatytų atvejų ir informacijos sklaidos darbuotojams planus protrūkio poveikiui valdyti. Taip pat labai svarbu suvokti galimą poveikį tiekimo grandinėms ir, jei reikia, jį sušvelninti. Be to, organizacijos turėtų apsvarstyti, kaip rizikos perdavimo būdai, pavyzdžiui, draudimas, galėtų reaguoti į su pandemija susijusias išlaidas.

Galiausiai svarbu prisiminti, kad krizių laikotarpiu ne viskas vyksta pagal planą. „Kai planai išbandomi pagal tokius „juodosios gulbės“ įvykius kaip pandemija, – aiškina Green, – privalomas mechanizmas gali susivienyti komandas tolesniam galimybių vystymui, palaikyti sprendimų priėmimui tinkamą aplinką nuolat kintančioje situacijoje ir galiausiai paruošti poveikiui bei didinti atsparumą.“